Jau seniau buvome rašę ir turbūt teko skaityti kitose leidiniuose, kad Lietuvos Bankas priėmė aibę įstatymų, siekiančių reguliuoti greitųjų kreditų davėjus. Priminsime apie kokius konkrečius veiksmus mes kalbame:

  1. Pačioje pradžioje priimami veiksmai buvau labai švelnūs kreditų bendrovių atžvilgiu. Taip nutiko todėl, kad ši rinka buvo labai jauna, o atsakingos institucijos Lietuvoje daug patirties šiuo klausimu neturėjo. Todėl sekė labai atsargūs ir mažiau eksperimentiniai sprendimai. Tai buvo viso labo sveiku protu paremtos ribos, kuriomis buvo siekiama nubrėžti aiškius kontūrus, kuriuose turėjo veikti šios bendrovės.
  2. Bėgant laikui tuo pat metu pradėjo atsirasti du dalykai. Pirmiausia, dėl vis didėjančio įsiskolinusių žmonių skaičiaus augo fizinių asmenų, susidūrusių su finansiniais sunkumais, skaičius. Kalbame, žinoma, apie sunkumus, kuriuos sukėlė būtent greitieji kreditai. Tuo pat metu atsakingos valstybės institucijos įgavo daugiau patirties ir supratimo šioje finansinių instrumentų sferoje. Taip nutiko dėl pačių tarnybų atliktų veiksmų ir iš to plaukusių atoveiksmių analizės. Tačiau dar ir dėl tarptautinio bendradarbiavimo, kurio pagalba buvo įgauta daugiau techninių žinių šiuo klausimu.
  3. Tai neišvengiamai sąlygojo pirmą didžiulį žingsnį – greitųjų kreditų palūkanų apribojimą. Iki tol kreditų bendrovės galėjo nevaržomos nustatyti norimą paskolų kainą. Vienintelis dalykas ribojęs jas buvo konkurencija, kurios tuo metu nelabai buvo. Iš esmės dominavo oligopolinė konkurencinė struktūra. To pasekoje kiekvienos bendrovės teikiami greitieji kreditai internetu turėjo maksimalią kainą, kurios viršyti nepažeidžiant įstatymo buvo neįmanoma.
  4. Po to vėl sekė daugiau švelnūs veiksmai, nelabai smarkiai įtakoję rinkos funkcionavimą. Vienas labiau pastebimas veiksnys buvo akylesnis greitųjų kreditų bendrovių stebėjimas ir tą sekusius baudos. Natūralu, kad jos buvo pradėtos stebėti akyliau, nes dabar buvo labai svarbu, kad būtų laikomasi svarbių ką tik priimtų įstatymų.
  5. Galiausiai sekė dar vienas svarbus žingsnis – buvo pradėta grieščiau riboti kam gali būti suteikiami greitieji kreditai internetu. Apie tai jau esamę rašę. Esminiai faktoriai buvo tokie, kad paskolos bedarbiams ir mažai uždirbantiems asmenims tapo praktiškai nebeprieinamos. Taip pat buvo pradėta žiūrėti ne tik į besiskolinančio asmens finansus ir kredito reitingą, bet ir sutuoktinio (jei toks yra).

Tokia yra pagrindinių įstatymų Lietuvos greitų kreditų rinkoje istorija. Reikšmingiausias ir tikėtina veiksmingiausias priimtas sprendimas buvo būtent paskutinysis mūsų sąraše. Butent jo pasėkmes dabar ir norėtume trumpai aptarti.

Visai neseniai buvo paskelbti duomenys, kurie neleidžia subejoti šio įstatymo veiksmingumu ir reikšme. Greitieji kreditai, kuriuos vėluojama sumokėti nuo 30 iki 90 dienų buvo paveikti itin stipriai. Tokių kreditų įmokų vėlavimas sumažėjo praktiškai perpus. Prieš kiek daugiau nei metus tokių kreditų buvo beveik 30 000, kai tuo tarpu šiai dienai jų yra mažiau nei 15 000. Tai yra milžiniškas sumažėjimas ir tokio rezultato vargiai galėjo tikėtis ir patys įstatymo priėmėjai.

Tiesa, kalbant apie greitas paskolas internetu, kurias vėluojama grąžinti ilgiau nei 90 dienų, čia įtaka buvo daug mažesnė. Jei prieš metus tokių nemokių asmenų buvo beveik 200 000, tai šiandien jų yra vos keliais tūkstančiai mažiau. Bet šioje vietoje galime sakyti, kad įstatymas paprasčiausiai dar nespėjo suveikti kaip kitų kategorijų vėlavimuose. Todėl reikėtų palaukti sekančios ataskaitos, kuri turėtų tiksliai atsakyti į klausimą dėl šio pokyčio veiksmingumo.

Pavėluotų mokėjimų mažėjimo tendencijos nesikeičia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *